keyboard_arrow_right
keyboard_arrow_right
Advokatų kontora apie teisinius darbuotojo ir darbdavio santykius
Verslas

Advokatų kontora apie teisinius darbuotojo ir darbdavio santykius

advokatų kontoraDarbuotojo ir darbdavio santykiai paremti tarpusavio pagarba ir sąžiningu susitarimu, t. y. nei viena, nei kita pusė neturi siekti pasipelnyti kito asmens sąskaita. Deja, realybė yra kiek kitokia – advokatų kontora teigia, kad darbo santykiai yra viena dažniausių teisinių problemų, kurias išspręsti nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Vienas svarbiausių jūsų darbų, siekiant užbėgti galimiems nesutarimams už akių – atidžiai perskaityti susitarimus. Neretai darbdavys siūlo pasirašyti vieną ar kitą sutartį, kurioje nurodomos tik vienai pusei naudingos sąlygos, pvz., darbuotojo sutikimas atlyginti nuostolius, investuoti į savo paties mokymus ir t. t. Advokatų kontora primena ne tik atidžiai perskaityti jums siūlomą sutartį, bet ir racionaliai įvertinti joje įvardytas sąlygas.

Itin daug klausimų kelia nekonkuravimo sutartys. Daugelis darbdavių nori, kad darbuotojas po darbo sutarties nutraukimo numatytą laiką (pvz., 2 metus) neatliktų tos pačios veiklos, tačiau jokios kompensacijos darbuotojui nesiūlo. Įstatymas numato, kad nekonkuravimo sutartys privalo atitikti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo nuostatas, t. y. tarpusavio susitarime turi būti numatyta pusiausvyra tarp abiejų nekonkuravimo sutarties šalių interesų. Tai reiškia, kad už asmens laisvės suvaržymą darbdavys turi pasiūlyti sąžiningą kompensaciją. Priešingu atveju tokia sutartis bus suvokiama kaip dokumentas, įtvirtinantis šalių nelygybę, todėl sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jei viena iš šalių kreipsis į teismą.

Nepamirškite, kad prieš pasirašydami darbo sutartį, turite atidžiai ją perskaityti. Nebijokite derėtis su darbdaviu dėl jums keliamų sąlygų, jei šios, jūsų nuomone, pažeidžia jūsų teisėtus lūkesčius. Advokatų kontora primena – sutartys pasirašomas vadovaujantis laisvės principu, t. y. šalys gali nustatyti tarpusavio teises ir pareigas visiškai laisva valia ir vadovaudamiesi savo nuožiūra. Tiesa, šios teisės ir pareigos negali prieštarauti viešajai tvarkai, moralei ir imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.

Itin daug klausimų kelia ir atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju. Darbo kodekso 141 straipsnis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, jei darbdavio ir darbuotojo susitarimu ar įstatymais nėra nustatyta kita atsiskaitymo su darbuotoju tvarka. Deja, praktikoje atsiskaitymas su atleistu darbuotoju tęsiamas iki kelių dienų, kelių savaičių ar kelių mėnesių. Tokiu atveju darbdavys privalo už uždelstą laiką sumokėti vidutinį darbo užmokestį, išskyrus tuos atvejus, kai delsimas vykdomas dėl paties darbuotojo kaltės. Minėtoji teisės norma apibrėžia teisinį mechanizmą, kuriuo darbuotojui kompensuojamas neišmokėtas darbo užmokestis bei kitos darbuotojui priklausančios išmokos, ir nurodo sankciją darbdaviui, jei šis su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito jo atleidimo dieną.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.