Kompostavimas pakankamai brangus ir sudėtingas procesas. Gaminti kompostui reikalinga speciali technika, atitinkamai įrengtos aikštelės, gali būti naudojami net specialūs technologiniai įrengimai – bioreaktoriai ar biofermentatoriai. Pats procesas užima nemažai laiko. Komposto ruošimo būdus sąlyginai galima suskirstyti į pasyvųjį kompostavimą, vykstantį lauko sąlygomis, į aktyvųjį kompostavimą lauko sąlygomis, į vermikompostavimą, į kompostavimą specialiose talpose arba įrenginiuos, į anaerobinį kompostavimą.
Pasyvusis kompostavimas – tai toks procesas, kai kompostas gaminamas nedideliais kiekiais krūvose ar paprastose talpose. Visas brendimo laikotarpis gali trukti nuo 6 mėnesių iki kelių metų. Kas vieną–tris mėnesius kompostas permaišomas kastuvais arba įprasta technika. Šiuo atveju nuolatinės priežiūros ar sudėtingos technikos nereikia. Tačiau kompostui pagaminti reikės daug daugiau vietos, nes jis bus ilgiau brandinamas, be to gali jaustis įvairūs kvapai. Šiuo kompostavimu užsiimanti įmonė paprastai turi įsikūrti atokesnėje vietoje. Dėl to padidėja ir transportavimo išlaidos. Be to tokiame komoste pasitaiko stambių nepilnai perdirbtų dalių, tad šis kompostas gali būti žemesnės kokybės.
Aktyvusis kompostavimas – tai kompostavimas, kurį vykdo didelės įmonės. Visas procesas paprastai vyksta ilgose kūgio formos krūvose – maždaug 2 m aukščio, 3-4 m pločio ir 50 m ilgio. Organinės atliekos aktyviai maišomos, tai yra aeruojamos. Tam naudojama speciali mobili maišymo technika arba pneumatinės sistemos. Kartais atliekos netgi drėkinamos. Procesas užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Visą procesą reikia nuolat prižiūrėti, jam naudojama speciali technika bei įranga. Tačiau, kadangi atliekos perdirbamos greičiau, kompostavimo zonai reikalinga palyginti nedaug vietos.
Vermikompostavimas – tai toks komposto gaminimo procesas, kai organines atliekas į kompostą perdirba lietaus sliekai. Kartu vyksta ir mikroorganizmų procesai. Šiam kompostavimo būdui paprastai naudojami Kalifornijos raudonieji sliekai. Pats procesas vyksta uždarose talpose. Šiuo būdu galima perdirbti įvairias organines atliekas: buitinių-komunalinių atliekų organinę dalį, vandenvalos dumblą, maisto perdirbimo įmonių atliekas, šalutinius celiuliozės, popieriaus, medvilnės gamybos produktus. Prieš pradedant vermikompostavimą kai kurias atliekas rekomenduotina trumpai palaikyti, kad sliekai nežūtų nuo per aukštos fermentacijos temperatūros ar didelės koncentracijos kenksmingų dujų. Šio proceso metu nemalonus kvapas išsisklaido daug greičiau, o pačios atliekos mineralizuojamos kelis kartus sparčiau, nei kitais būdais. Toks kompostavimas labiau paplitęs pietiniuose kraštuose, pavyzdžiui, Italijoje, Vengrijoje ar JAV.
Kompostuojant talpose gali būti naudojami maži kompostavimo reaktoriai, besisukantys būgniniai biofermentatoriai, dėžių tipo stacionarios kompostavimo talpos, kompostavimo bokštai ar kompostavimas patalpos. Dėl uždaros sistemos išsprendžiama kvapų ir filtrato problema, o išsiskiriančios dujos renkamos ir valomos biofiltruose. Tokiu būsu atliekos suskaidomos per 1-5 dienas ir užima mažiau vietos. Tačiau po aktyvaus perdirbimo paprastai prasideda ilgesnė brandinimo stadija.
Anaerobinis kompostavimas naudojamas tada, kai perdirbamos skystos arba labai drėgnos organinės atliekos. Jos yra pilamos į betonuotas duobes. Toks kompostavimas labai paplitęs Rytų šalyse, pavyzdžiui: Kinijoje. Tačiau toks būdas turi daug trūkumų – irimas trunka labai ilgai, temperatūra pakyla mažai, skiriasi nemalonus kvapas ir aplinkai kenksmingos dujos bei netenkama daug azoto.
Parašykite komentarą