Kreditai ir atsakomybė – neatsiejamos temos

kreditaiKreditai pastaraisiais metais sulaukia išskirtinio dėmesio. Pirmiausia todėl, kad žmonės, stokodami pinigų, nusprendžia skolintis. Deja, ne visada toks sprendimas pasiteisina. Tada kreditams pažeriama kritikos. Šiaip tai prieštaringa sritis. Įvykiai susiklosto gerai, kai skolinantis prisimenama atsakomybė.

Pinigai domina visus. Tai darbo užmokestis ir ekonomikos dalis, kainos ir išlaidos, pelnas ir įkainiai… Yra daugybė su pinigais susijusių sąvokų ir procesų. Vyrauja ir subjektyvumas, nes vienam šimtas eurų yra daug, o kitas tokios sumos nei kiek nesureikšmina. Sukurta nemažai posakių, pavyzdžiui, „Visų pinigų neuždirbsi.“ Trumpai tariant, valiutos, banknotų, monetų temoje nenuobodu.

Kreditai, kaip ir kiti su pinigais susiję dalykai, irgi verti bent jau netrumpo straipsnio. Juos apžvelgti galima iš visokių perspektyvų. O mums šiose eilutėse labiausiai aktualu atsakomybė.

Kad kreditai būtų teikiami atsakingai, nemažai darbo turi atlikti skolinančios bendrovės. Kad įmonė funkcionuotų, jai reikia klientų. Tačiau paskolų kompanijos negali pasirašyti sutarties su kiekvienu žmogumi. Kodėl? Todėl, kad nebūtų normalu dar labiau įpareigoti asmenį, kuris pasiėmęs keletą kreditų ir niekaip negrąžina, bet vis tiek tikisi gauti dar vieną. Iš to galima spręsti, jog imti nežinia kelintą kreditą, kad būtų padengti jau turimi, nėra protingas sprendimas. Ar reikėtų skolinti ar ne, yra kiekvienos paskolų įmonės atsakomybė. O kuo atsakingiau valdomas verslas, tuo sklandžiau jis veikia.

Aišku, ir patys klientai turi apgalvoti, ar tikrai reikia skolintis. Situacijos įvairios ir ne visada paskola pasiteisina. Jei norima įsigyti kokią nors prabangos prekę, tai turėtų būti pirkinys iš uždirbtų ir sutaupytų pinigų. Imti paskolą ir pirkti prabangų limuziną? Skamba keistokai.

Kreditai ir atsakomybė – neatsiejamos temos. Prie šių temų svarbu pridėti ir sumos kriterijų. Visada atrodo, kad pinigų kuo daugiau, tuo geriau. Bet turint galvoje finansinę pagalbą iš neasmeninių šaltinių ši taisyklė negalioja. T. y. jeigu reikalinga 200 eurų suma, tai nelogiška skolintis 800 eurų. Kodėl nelogiška? Paprasčiausiai todėl, kad ne tik daugiau pinigų gausite, bet ir grąžinti jų turėsite daugiau. Tie patys procentai nuo 200 ir nuo 800 skiriasi.

Kai kada ir spontaniški sprendimai būna geri, tačiau kreditai ir spontaniškumas nelabai suderinami. Prieš imant 200, 300, 600 ar kitą sumą svarbu apgalvoti, ar to reikia. Galbūt vidinis balsas pasakys, kad pirkinys, kuriam ruošiatės skolinti, gali palaukti. O kartais kaip tik suprantama, kad pasiskolinti būtina. Tai priklauso nuo kiekvienos situacijos, todėl sakyti „nesiskolink“ arba primygtinai siūlyti imti paskolą neatrodo protinga, nes iš pradžių reikia žinoti, kokia yra situacija.

Štai taip rutuliojamos mintys apie kreditus. Tai finansinis sprendimas, kurį priimti reikia ne bet kaip. Atsakomybės vaidmuo yra didelis – geriausia šio teiginio nepamiršti.

 



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *